Palawan sala arba nepaliesti gamtos groziai
2006-06-17 parašė sestilo…bus greitai…
Iskart
po kaledu antra diena isskridau i konferencija kurioje
pradirbet teko iki pat 31 dienos ,o po to parskrist atgal i
manila.Tad naujieji buvo siek tiek su nuovargio prieskoniu. Nauji metai
filipinuose sutinkami seimose, jie tiki kad kaip sutiksi pirma naujuju
metu minute taip ir sutiksi visus metus. Pirmaja nauju metu mintute jie
sokineja, kas reiskia kad augtu didesni (matyt per zemai sokineja, bet
vis tiek kokie mazi buvo tokie ir yra :) barskina pinigais kad turtingi
metai butu, ir buna seimos rate kas reiskia jog visus metus jie bus su
seima. Seimos kultas cia labai stiprus! Stebino didele gausa
fejerverku, petardu ir visokiu kitokiu priemoniu kas sprogsta ar
sviecia. Jau nuo 6 vakaro prasidejo nebeperstojantys sproginejimai,
pirotechnika pas juos cia tokia pigi, kad nuo jauno iki seno visi buvo
pasiruose.Atrode kad visa Manila tuoj pakils i ora :) Jau 6 ta vakaro
buvo tiek sproginejimu kiek pas mus buna 12 ta nakties, tai taip iki
puses pirmos be perstojimu.
Bedalinant maista, viena vargsu seimyna paprase
manes kad pabuciau kriksto tevu ju vaikui. Siek tiek priblokstas likau,
bet Halmen cia pat is kart perpejo kad atsisakymas reikstu blogos
sekmes linkejima, tad teko sutikt. Taip
per pacias kaledas patapau kriksto tevu, ir dabar turiu 2 menesiu
krikstasuni :) beje pas juos filipinuose labai iprasta kad krikto tevu
gali buti keletas, tai musu net 6 berods esam. Ir istikruju kaledos
buvo labai ispudingos - kucios su kunigais, patapimas krikstateviu. Tik
gaila vaiko kad gatvej auga, bet retkarciais aplankau, tai tevai labai
patenkinti buna, zinant kad esu uzsienietis tai jiems didele garbe.
Kiek nedaug reikia padaryti zmones laimingais…
Kaledos
filipinuose prasidejo ypac anksti, jau spalio pradzioje pradejo jaustis
komercine kaledu dvasia ;) Visos gatves, palmes nukabinetos
girliandomis, parduotuvese “kalediniai ispardavimai” tik mums
lietuviams LABAI keista buvo – kaledos be sniego, be tikru
egluciu, kazkaip labai jau viskas netikra buvo. Dar kaledu isvakarese
kalbant su prezidente pasidalinau kad kazkaip nejauciu kad man cia
kaledos, kazkas ne taip. Tai ji man sako nepazadu kad tau jos bus
tokias kokias tu esi iprates matyti, bet jos tau bus isskirtines. Tada
nesupratau ka turejo omenyje, bet veliau jos zodziai issipilde jos buvo
tikrai isskirtines.
Kaledas
praleidau su Halmen prezidentes seima. Per kiekvienas kucias jie su
seima paruosia nedideles maisto dovanas skurstantcioms seimoms - ryziu
maiselis, dziovintu zuvu, siek tiek sausainiu ir nedideliu skanestu.
Kuriuos vaziavome dalinti i vargstanciuju kvartala. Pirma karta
teko buti taip arti viso skurdo, lankytis kur jie gyvena. O gyvenimas
labai “paprastas” - is brezento padarytose palapinese, kur miegama ant
grindinio pasitiesus sena ciuzini, kur nera elektros vandens, duju,
nieko…. Bet nepaisant to, zmones vistiek dziaugiasi, laimingi, tikrai
matosi kad moka dziaugtis gyvenimu ir tuo ka jis duoda. Dar vis iki
siol neatsistebiu ju optimistiskumu ir nuolatine sypsena veiduose, ypac
prisimenant Lietuva, kur skustis, keikti valdzia yra savaime suvokiama
bei neatsiejama gyvenimo dalis. Tai vienas is dalyku kuriu tikrai
nepasiilgtu cia ;)
Vakare
dalyvavom berneliu misiose. Halmen dede yra kunigas tad po misiu
persikeleme i zakristija kur su visais “sventaisiais” – kunigais
imitavome kuciu vakariene. Sedejau ir negalejau patiket kad esu
zakristijoj, kad puse mane supanciu zmoniu yra kunigai. Alus liejosi
per krastus, kambarys temo nuo cigareciu dumu, ir nepaliaujamo juoko
apie viska is ko imanoma juoktis. Na bet supratau kad kunigai irgi
zmones, ne is kosmoso kaip galbut kazkada atrode ;)
Po menesio klajoniu sedau i lektuva ir po dvieju valandu parsiradau i chaoso dulkiu ir triuksmo pilna miesta –
Po
savaiteles smagaus pasibuvimo Cagayn de Oro, smagiu vakareliu,
sedau i autobusa ir dardejau toliau i paskutini AIESEC
filiala -
Kelione buvo labai varginanti 8 valandas teko kratytis kalnais
saldytuviniu autobusu, tai yra autobusas su oro kondicionieriumi, bet
jie cia kaip isproteje, taip atsaldo kad jautiesi kai vezama atsaldyta
mesa ;)
ekstremaliu pojuciu saltame autobuse vel buvau sutiktas vietiniu
aiesecieciu.Kaip visada vel tie patys klausimai vel tos pacios
diskusijos, tai kai pradedi kartotis patampa siek tiek nuobodu, bet
greit nuobodulys issilakste.
Atvaziavau vakare, tai po ilgos keliones as jau
haliuconacijose lova maciau, vienintele mintis tebuvo dusas ir lova,
nes pries tai nakti turejom mano isleistuves is Cagayan de Oro
miegot beveik kaip ir neteko, o autobuse reikejo vaduotis is salcio.
Bet deja svajones taip ir liko svajonemis, vos tik praverus namu
kuriuose turesiu gyvent visa savaite supratau kad siandien miegot vel
neteks, vietiniai AIESECieciai lauke vel su visa puokste vietiniu
gerimu, tikedamiesi kad as esu zvalus pilnas energijos ir tik ir
laukiantis dar vieno vakarelio. Bet kadangi jie ruosesi nieko kito taip
ir neliko tik dalyvaut ir bandyt neuzmigti ;)
buvo efektingiausias vizitas, turejau keleta susitikimu su vietinemis
kompanijomis, teko dalyvauti dviejuose radio interviu, ir apmokymus
pavyko visus igyvendinti.
Aplankem filipinu ereliu
rezervata, kuriame auginami ir saugomi nykstantys filipinu ereliai.
Beje Davao pasirode nuriausias miestas, nezinau gal nezinojau kur
vaziuot, bet miestas per daug niekuo neissikiriantis, nebent tuo kad
tai yra didziausias pasaulyje miestas ploto prasme, bet pas juos labai
keisti miesto ploto matavimai, itraukiant kalnus, laukus, ir visa kita.
Tiesa Davao beje ko gero saugiausias miestas filipinuose
ten esancio griezto mero. Negalima saudyti jokiu fejerverku, net per
naujus metus. Mieste yra suformuota slaptu kariu brigada, kuri naikina
narkotiku platintojus, tai yra naktimis juos issaudo. Aisku niekas to
oficialiai neskelbia, bet su kuo bekalbetum visi puse lupu apie tai
kalba, ypac jei kazkurio artimas giminaitis kuris platindavo buvo
pasalintas. Tai mieste vyrauja visiska ramybe - pilna vazinejanciu
policininku, niekas nesiulo jokiu zoliu ar sieno :).
Paskutine diena praleidau saloje, kur pirma karta gyvenime teko matyti
skraidancias zuvis. Atrodo ir ismiegojes buvau o ir is vakaro to romo
beveik neragavom, sedziu sau ziuriu i tolius o cia tik sast pulkas
zuvu is vandens pakyla, paplasnoja ir vel atgal….tai taip ir likau be
zado…nu galvoju jau ner galvoj gerai jei zuvys skraido…bet vietiniai
nuramino cia sako taip ir turi but, nieko neliko kaip tik patiket
;)…daugiau romo negerem…
Po
12 valandu plaukimo pigiausia klase it zoologijos sode, tai yra su
visais vietinias kurie gabenosi maisus ryziu, darzoviu, pulkus vistu ir
gaidziu atsiduriau mieste kuriame patikejau kad esu Joe :) Kaip kazkada
rasiau vietiniai turi idomu supratima apie baltaodzius: jei esi
baltaodis esi – amerikietis, jei esi amerikietis esi Joe, tai kur tik
eidavai visi saukdavo “hei Joe wazup!?” jei Maniloje dar dar budavo
galima tai pakest, tad cia kartais tai varydavo is proto. Bet pagalvoji
kad jiems tai suteikia dziaugsmo kodel gi ne tegul dziaugiasi. Beje,
dar jei esi amerikietis, vadinasi ieskai
sau zmonos. Filipinuose labai populiaru ieskotis zmonos, kadangi
daugelis filipinieciu svajoja apie gyvenima “stebuklu salyje” –
amerikoje, tad jau nebestebina vaizdelis, kai jau nebe prekines
isvaizdos gera gyvenimo gabala nugyvenes baltaodis – ko gero tas pats
amerikietis, eina apsikabines jauna zavia dar energija trykstancia
filipiniete. Gyvenimo ironija – arba Amerika pirtyje ;) – bet taip cia
daugelis jaunu merginu suvokia laime – bet velgi cia kalbu apie
zemesnes socialines klases, t.y kas sudaro 80% filipinu, visiskai
kitoks poziuris yra AIESECieciu. Bet savaime aisku ju gyvenimas
visiskai kitoks, asmenines masinos, asmeniniai vairuotojai, tarnaites
namuose, tad ir tos amerikos toli ieskot nereikia….:)
Cagayn
de oro velgi praleidau savaite, gyvenau tikram rojaus kampelyje, labai
skoninguose namuose ant kalno virsunes su atsiverianciu vaizdu i
miesta ir prieplauka….dar ir dabar akyse prisimenu rytus kai su rytiniu
kavos puodeliu stebedavom atplaukiancius ar isplaukiancius laivus, arba
ilgus vakarus iki paryciu beplepant su vietiniais AIESECieciais
begurksnojant vietini roma su atsaldyta arbata ir traukdavom bendra pypke ;)
Veliau
prie manes prsijunge belgijos stazuotoja is Cebu salos, ir vel
pakeliavom aplink, po urvus. Nuvykom kaimeli kuriame stazuojasi
trecias lietuvis filipinuose – Vilniaus SNas Andrius, kuris pries tai
stazavosi Japonijoj.
LABAI idomus kaimas ten kur jis gyveno, ypatingai koncervatyvus, kur
tik ejom visi mandagiai sveikinose, ir is vis kaip garbingiausi
miestelio sveciai jautemes, mums suorganizavo pasiplaukiojima po
vandenyna su vietinemis valtimis , veliau mini koncertelis su
pietumis ant vandenyno kranto. Turejom priemima pas miestelio vicemere.
Nu zodziu neblogai buti uzsienieciu daug duru atsidaro ;)
Toliau
Cagayan de Oro arba Aukso miestas, kadangi vietineje upeje vietiniai
anksciau rinkdavo auksa (bandziau ieskot, bet veltui jau nera). Beje
Mindanao sala laikoma pacia nesaugiausia sala Filiupinuose, kurioje dar
vis veikia Abus sayaff. Abus sayaff – tai teroristu grupuote kurie gala
su galu sudruria versdamiesi is zmoniu grobimo t.y pagrobia, o
veliau reikalauja ispirkos uz gyybe. Nu bet kad dar rasau prisiminimus
tai man vadinas gerai baiges :) Dar pries isvaziuojant i Filipinus
teko dometis, tai radau kad musu uzsienio reikalu ministerija
nerekomenduoja musu tautieciams vaziuoti i
sala. Tai po tokiu rekomendaciju siek tiek buvo nejauku
zinant kad teks praleisti dvi savaites o veliau dar 8 valandas vaziuoti
per kalnus is vienos salos puses i kita. Taciau veliau taip
apsipratau kad net pamirsau kad tai nesaugiausia vieta, tik kiek
vietiniai aiesecieciai pajuokaudavo kad parduos mane, nes baltaodziai
tai pirmasis ju taikinys ;)